prastovėti

prastovėti
prastovė́ti Š; LL190 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė́[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovė́jau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovė́j[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm. ^ Kas ant vienos kojos visą vieką prastovi? (baravykas) LTR(Dgč).išbūti (ppr. stovint) kurį laiką laukiant: Visą dieną prastovė́jau malūne, kol gavau malt Lnkv. Valandą prastovė́jau ir pieno negavau Prn. Perdien prastovė́jom … i nepriejom OG364. Prastovėjau visą dieną – nė vienas neklausė LTR(Ut).tr. stovint ką praleisti, nepastebėti: Kad [mes] neprastovė́tum, einam prie mašinų Dg. 2. tr. stovint nuvarginti, nustovėti: Sūnelio belaukdama, ir kojas prastovėjau! Brž. Vargšė net apsiašarojo, tiek ilgai laukusi jo, kojas prastovėjusi P.Cvir. Aš prastovė́jau savo kojeles ir perkilojau vario vartelius DrskD209. 3. tr. LB153, NdŽ stovint sugadinti, palikti žymę, išminti: Gi tegu ateina, tegu būna, kampo neprastovė̃s Prn. Jug i ten laidario kertės neprastovė́jo Pln. Testovie [drabužiai], mun to šėpo neprastovė́s Rdn. Neprastovė́jo mano kraiteliai tėvelio svirnely vietelės V648(Kp). Neprastovės skrynio[je] vietos, lai būna skiautės skrynio[je] padėtos Tl. Jy išlėks, susitiks su kokiuo boba, tai duobę prastóvi (ilgai šnekasi) Mžš. Mes prastovė́jom kalne duobelę ir perrymojom uosio tvorelę DrskD209. Senai mum motynėlė laukdama kieme kalnelį prastovėjo, aukso tvorelę prarymėjo NS41. Kai prastovė́si kalne klonelį, tada sugrįšiu savo šalelėn (d.) Onš. Mano žirgas stonios neprastovės TDrIV80(Tvr).stovint sudėvėti, pradilinti: Vario vartus nurymojau, jukto kurpes prastovė́jau JD1114. 4. tr. NdŽ pralenkti kitus stovėjimu, perstovėti. 5. intr. prabūti paliktam, padėtam (apie daiktus): Garlaivis per žiemą prastovė́jo uoste 1. Laiškas visą savaitę prastovė́jo namuose, nebuvo kas išneša Krs. O jeigu iš pavasario [apmėžia], tai daugiau ant viršaus [mėšlas] prastóvi LKT189(Vlkj). Naktį prastóvi [linai], krosnį iškūrina ir mina mintuvais medžiaginiais (mediniais) Dv. 6. intr. prabūti kur laikomam (apie gyvulius): Bėris per žiemą prastovės tvarte . 7. intr. NdŽ išsilaikyti tinkamam, nepasikeitusiam: Akmeninė bažnyčia kelis viekus prastovės Pls. Vasarą duona greit pẽli – dvie[jų] nedėlių neprastóvi Dglš. Sula liuob prastovė́ti lig pat rugių pjovimo Vkš. 8. tr. ilgiau už ką išsilaikyti: Įkask ąžuolinį stulpą, tai ir tave prastovės Vdžg. O ji (liepa) dar stipri, visus medžius prastovės V.Krėv. ^ Guzikas švarką prastovė̃s Skr. 9. intr. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Ištisas paras prastóvi mašinos 1. Prastovi technika ir dėl atsarginių dalių trūkumo sp. Jei per uostininkų kaltę prastovi vagonai, uostas moka geležinkeliui baudą sp. 10. intr. kurį laiką išgyventi kur: Ketverius metus vokiečiai čia prastovė́jo Ad. 11. tr. ilgiau išgyventi už ką: Senis da abidvi jąs[ias] prastovė̃s – žandai kai obuoliukai Jrb. Ji tą senį (vyrą) prastovė́jo Grd. \ stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; perstovėti; piestovėti; prastovėti; pristovėti; sustovėti; užstovėti

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем сделать НИР

Look at other dictionaries:

  • prastovėti — vksm. Žmónės vi̇̀są pãrą vienõje viẽtoje prastovėjo …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • prastovėjimas — sm. (1) 1. NdŽ, DŽ1 → prastovėti 1. 2. NdŽ prabuvimas kur atvykus. 3. NdŽ → prastovėti 9: Tinkamai organizavus darbą, galima sumažinti mašinų prastovėjimą sp. Kompleksinėje brigadoje sumažėja darbininkų prastovėjimas rš …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apstovėti — 1. tr. apeiti pastovint: Visas tris pečiaus puses apstovėsiu Lp. 2. refl. R sustoti, liautis judėti: Par upes, kalnus, pakalnes ėję, tyrus užėję apsistovėjo LMD(Sln). 3. refl. Š, Rtr, KŽ užsibūti stovint, užsistovėti. 4. refl. apsiprasti stovint …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atstovėti — Š, Rtr 1. tr. K, J, KŽ stovint atbūti, atlikti užduotį: Eik už jį atstovėk [sargybą] Ėr. Drebi, kol atstovi šalty karaulą Pl. Tas kareivis, kap atstovėjo savo, atėjo pas karaliūną BsPIV183(Brt). 2. intr. kurį laiką stovėti: Kareivis atstovėjo… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išbarkšoti — intr. be naudos išbūti, prastovėti, išriogsoti kurį laiką: Netikusios ganyklos pervasar taip ir išbar̃kšo visos išdžiūvusios Š. Išbarkšojo karvė pūdyme – ir nori daug pieno! Ds. barkšoti; išbarkšoti; pabarkšoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • išstovėti — išstovėti; H162, LL296 1. intr. Rtr, Š išbūti kurį laiką stovint, stačiam: Valandomis ji išstovėdavo ties langu NdŽ. Aš išstovėjau savo adynas J. Kaip žydo žvakės išstovėjo par visas mišias, nė vienas neatsiklaupė Vkš. Kur ten atsisėsi –… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • nustovėti — š 1. intr. LL269, DŽ galėti, pajėgti stovėti, ištverti stovint: Kojos įsmilko, nebgaliu nustovėti Up. Galop ji visai pavargo, nebegalėjo nustovėti ant kojų NdŽ. Kol nustova kojūse, tol negydos Krž. Ar girtas, kad ant kojų nebnustovi? Srv. Jau tik …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parbraškuoti — intr. prastovėti braškuojant: Girtuoklio arklys par visą naktį parbraškavo prie tvoros prikabintas J. braškuoti; atbraškuoti; parbraškuoti …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • parstovėti — tr. įminti, įslėgti, ilgai stovint (ppr. ko laukiant): Ji ir kiemo tvorelę parstovėjo (jo belaukdama prie tvorelės, berymodama ten, tvorelę sugriovė) J.Jabl. Aš parstovėčiau kalną klonelį, brolyčio belaukdama N343. Mes parstovėjom klevo grindeles …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • pastovėti — intr. 1. R, N, Sut, K, M, L, Rtr, DŽ1 kurį laiką stovėti: Jis pastovėjo kiek laiko, laukdamas atsakymo NdŽ. Skubėjo užkasti [mirusį] – iš tolie atvažiavęs tik pri kapo pastovėjo Krš. Vaikai atbėgs, pastovė̃s i vėl nubėga JnšM. Kad ilgiau… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”