prastovėti

prastovė́ti Š; LL190 1. intr. NdŽ kurį laiką stovėti: Prastovė́[ja]u po langu OG364. Aš prie sienos prisiglaudus prastovė́jau visą naktį Pc. Dvi dienos [moterys] prastovė́j[o] an ulyčios ir nebeigė kalbėt (juok.) Azr. Nesėdusiam sunku prastovėt Arm. ^ Kas ant vienos kojos visą vieką prastovi? (baravykas) LTR(Dgč). ║ išbūti (ppr. stovint) kurį laiką laukiant: Visą dieną prastovė́jau malūne, kol gavau malt Lnkv. Valandą prastovė́jau ir pieno negavau Prn. Perdien prastovė́jom … i nepriejom OG364. Prastovėjau visą dieną – nė vienas neklausė LTR(Ut). ║ tr. stovint ką praleisti, nepastebėti: Kad [mes] neprastovė́tum, einam prie mašinų Dg. 2. tr. stovint nuvarginti, nustovėti: Sūnelio belaukdama, ir kojas prastovėjau! Brž. Vargšė net apsiašarojo, tiek ilgai laukusi jo, kojas prastovėjusi P.Cvir. Aš prastovė́jau savo kojeles ir perkilojau vario vartelius DrskD209. 3. tr. LB153, NdŽ stovint sugadinti, palikti žymę, išminti: Gi tegu ateina, tegu būna, kampo neprastovė̃s Prn. Jug i ten laidario kertės neprastovė́jo Pln. Testovie [drabužiai], mun to šėpo neprastovė́s Rdn. Neprastovė́jo mano kraiteliai tėvelio svirnely vietelės TŽV648(Kp). Neprastovės skrynio[je] vietos, lai būna skiautės skrynio[je] padėtos Tl. Jy išlėks, susitiks su kokiuo boba, tai duobę prastóvi (ilgai šnekasi) Mžš. Mes prastovė́jom kalne duobelę ir perrymojom uosio tvorelę DrskD209. Senai mum motynėlė laukdama kieme kalnelį prastovėjo, aukso tvorelę prarymėjo NS41. Kai prastovė́si kalne klonelį, tada sugrįšiu savo šalelėn (d.) Onš. Mano žirgas stonios neprastovės TDrIV80(Tvr). ║ stovint sudėvėti, pradilinti: Vario vartus nurymojau, jukto kurpes prastovė́jau JD1114. 4. tr. NdŽ pralenkti kitus stovėjimu, perstovėti. 5. intr. prabūti paliktam, padėtam (apie daiktus): Garlaivis per žiemą prastovė́jo uoste DŽ¹. Laiškas visą savaitę prastovė́jo namuose, nebuvo kas išneša Krs. O jeigu iš pavasario [apmėžia], tai daugiau ant viršaus [mėšlas] prastóvi LKT189(Vlkj). Naktį prastóvi [linai], krosnį iškūrina ir mina mintuvais medžiaginiais (mediniais) Dv. 6. intr. prabūti kur laikomam (apie gyvulius): Bėris per žiemą prastovės tvarte rš. 7. intr. NdŽ išsilaikyti tinkamam, nepasikeitusiam: Akmeninė bažnyčia kelis viekus prastovės Pls. Vasarą duona greit pẽli – dvie[jų] nedėlių neprastóvi Dglš. Sula liuob prastovė́ti lig pat rugių pjovimo Vkš. 8. tr. ilgiau už ką išsilaikyti: Įkask ąžuolinį stulpą, tai ir tave prastovės Vdžg. O ji (liepa) dar stipri, visus medžius prastovės V.Krėv. ^ Guzikas švarką prastovė̃s Skr. 9. intr. išbūti kurį laiką nenaudojamam: Ištisas paras prastóvi mašinos DŽ¹. Prastovi technika ir dėl atsarginių dalių trūkumo sp. Jei per uostininkų kaltę prastovi vagonai, uostas moka geležinkeliui baudą sp. 10. intr. kurį laiką išgyventi kur: Ketverius metus vokiečiai čia prastovė́jo Ad. 11. tr. ilgiau išgyventi už ką: Senis da abidvi jąs[ias] prastovė̃s – žandai kai obuoliukai Jrb. Ji tą senį (vyrą) prastovė́jo Grd. \ stovėti; apstovėti; atstovėti; įstovėti; išstovėti; nustovėti; pastovėti; parstovėti; perstovėti; piestovėti; prastovėti; pristovėti; sustovėti; užstovėti